tandauti

tándauti, -auja (-auna), -avo 1. intr. nenorėti, spirtis: Jis tándauna miškan važiuot Kb. | refl.: Nereikia jau tep ilgai tándautis: žmogus prašo, ir eik – reikia paklausyt Vlk. 2. refl. ieškoti, geidauti: Vaikšto vaikas apkvaišęs, mat tándaunas motinos Rud.